aptemti

aptémti, -sta (àptema, àptemia), aptẽmo (àptemė, àptėmė) 1. SD³523, R, MŽ, Sut, Š, LL162,163, NdŽ, Skd žr. sutemti 1: Kol parėjom, i aptẽmo Pgg. Aptẽmusi buvo, kad besugrįžom Šts. Ai, kad aptẽmo: už karto kaip pekla! Trk. I teip aptẽmo vedum pareinant Als. Aptemo temo tamsi naktelė LTsI554. Kai vakaras aptemo, grįžau į namus rš. Idant teipo aptemtų Egipto žemėje, jeib būtų sučiupota BB2Moz10,21. ║ pritemti: Jau aptẽmę buvo, kol ligi Palomenės daejau Plm. 2. intr. GNLuk23,45, Sut, N, K, Vrn pasidaryti tamsiam, netekti šviesumo: Aptemsta mėnuo R364, MŽ488. Saulelė pasirodė ir vėl àptemė Sem. Buvo aptẽmę saulė ir mėnuo tris dienas, tris naktis Jnšk. Visas dangus aptẽmo, bus lytaus Pln. Visi plotai, žaliavę pavėne, aptẽmę A.Baran. Dievo darželis – netoli Sietyno ans eina, aptemusios krūva žvaigždelių DS162(Rs). Inejau klėtelėn – klėtelė aptemus, nematau mergelės LTR(Grv). Ir šeštą hadyną aptemo visa žemė BPI390. O tuojaus po suspaudimo anų dienų aptems saulė BtMt2,29. | prk.: Retai dangus, rūsčiai aptemęs, prašvinta ant našlės galvos Mair. Ir prablaivėjo mums aptemęs melsvasis tėviškės dangus E.Miež. ║ patamsėti: Plaučiai aptemę, jau neilgas gyvenimas Ss. 3. žr. aptemdyti 1: Naktis dar ne visai aptẽmusi žemę Š. Tai aptemsta saulelė, tai miglota dienelė LTR(Mrk). Dvi dalys [mėnulio] bus aptemtos prš. | prk.: Kuo šaltesnio būdo žmogus, tuo jis mažiau klaidų daro, mažiau jausmai jį aptemę V.Piet. Tamsus nuliūdimas šviesias akis jam aptėmė, kaip temia šviesią vasaros dienelę didi audra vakaruose V.Krėv. Ir įspindo naujas šviesumas, kurio tamsa negal aptemti Mž154. 4. tr. ppr. impers. DrskŽ užklupti tamsai: Aptẽmo mane keliu beeinant J. Bevažiuojant par mišką mum i aptẽmo – bijojom vilkų Ėr. Anas ejo ejo, i aptẽmo jį Tvr. Eina motina to vaiko ieškot, beeinant jau ją ir aptemė BsPIV134(Brt). Stojos debesis ir aptemė juos BtLuk9,34. | prk.: Jei dar nebuvo nė tamsios naktelės, tai dar aptems mus sunkūs vargeliai TŽI279(Mrs). 5. intr. nustoti blizgėti: An pirštelių žiedeliai aptemo KrvD292. Aptems auksiniai žiedeliai ant baltų rankelių LTR(Ob). 6. intr. LTR(Dkk) pasidaryti prastai reginčiam (apie akis): Do biškį matė, ir visai aptẽmo akes Dgp. Jau mano akys visai aptẽmo Mrj. Mano akes buvo aptẽmę [prieš operaciją] Dg. Teip čia prisikišu i skaitau, bet neilgai: aptémsta suvisu akys Rt. Iš šviesos išpuolęs aptẽmusioms akimis neišmanai, kur pulti Kl. Močiutė pasenus – akelės aptemę, rankelės sugrubę LTR(Zp). Iš didžio verksmo akys aptemo LTR(Kp). Išbals veidelis nuo rūsčių žodelių, aptems akelės nuo ašarėlių LMD(Stč). Suspaudė širdelę, negaliu kalbėtie, aptemė akelės, negaliu regėtie LLDIII597(Mrk). O aptemė mano šviesios akelės kap juodas debesėlis, aš neregėjau šviesių žvakelių Vlk. Ir nusidavė, kaip paseno Izaokas, jog jo akys aptemo regėti BB1Moz27,1. 7. intr. M.Valanč pasidaryti nepajėgiam (apie protą), netekti aiškumo (apie sąmonę): Net sąmonė buvo aptemus rš. Mat, kad tau, moterėle, protelis jau visai aptemo J.Paukš. Suvisum muno galva apsisuko, o protas aptẽmo BM303(Pvn). Proto neprapuldė, bet ir jų protas pasilpo ir aptẽmo A.Baran. ║ tr. padaryti nepajėgų, aptemdyti (protą): Niekniekiai to svieto aptemė jo protą brš. Munie protas aptemtas brš. 8. intr. prk. būti atsilikusiam, nesąmoningam, tamsiam: Tiek aptẽmę žmonės! Ėr. Pats paliko aptẽmęs, aklys BM85(Brž). Tu aptemęs kaip čebatas LTR(Sb).

◊ ãkys aptẽmo

1. pasidarė silpna, apėmė svaigulys: Kraujas mušės an galvą, ir man ãkys aptẽmo, nieko nebemačiau Skrb. Įkritau vandenin, tai ir aptẽmo ãkys Pnd. Aptẽmo ãkys, i nežinau, kur eit Dglš. Nei iš šio, nei iš to ãkys aptẽmo, galva susisuko Kair.

2. pasidarė labai skaudu: Užmeta žodį tėvams, kad ir ãkys aptémsta Lk.

\ temti; aptemti; atitemti; įtemti; nutemti; patemti; pritemti; sutemti; užtemti